Susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą, dirbantiems žmonėms mokama ligos išmoka. Ji iš dalies kompensuoja prarastą atlyginimą. Šiame gide paaiškiname, kas moka išmoką už pirmąsias ligos dienas, kokio dydžio išmoką mokės „Sodra“, kokio stažo reikia ir kokios 2026 m. galioja mažiausios bei didžiausios išmokų ribos.
Trumpai
- Už 2 pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbo grafiku, moka darbdavys – ne mažiau kaip 62,06 % vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo 3 dienos moka „Sodra“ – 62,06 % kompensuojamojo uždarbio.
- Reikia turėti bent 3 mėn. ligos draudimo stažo per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn.
- Nuo išmokos išskaičiuojama 15 % GPM ir 6 % PSD.
- 2026 m. IV ketvirtį maksimali mėnesio išmoka – 3 246,98 Eur, minimali – 304,50 Eur.

Kas moka ligos išmoką?
Ligos išmoka mokama dviem etapais. Už pirmąsias dvi ligos dienas, kurios sutampa su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys iš savo lėšų. Jis privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 % jūsų vidutinio darbo užmokesčio, tačiau gali mokėti ir daugiau – iki 100 %. Jei dirbate keliose darbovietėse, už pirmąsias dvi dienas moka kiekvienas darbdavys.
Nuo trečiosios ligos dienos išmoką moka „Sodra“. Jos dydis – 62,06 % kompensuojamojo uždarbio (KU), t. y. jūsų vidutinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal ankstesnių mėnesių duomenis.
Svarbu: individualią veiklą vykdantiems, MB nariams, IĮ savininkams ir autorinių sutarčių gavėjams už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
„Sodros“ duomenimis, ligos išmoka priklauso, jei:
- esate draudžiami ligos socialiniu draudimu;
- susirgote darbo laikotarpiu;
- dėl ligos praradote darbo pajamas;
- pirmajai ligos dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Yra išimčių. Pavyzdžiui, jaunesniems nei 26 metų asmenims, kurie neturi stažo dėl mokslų, išmoka gali būti skiriama, jei liga prasidėjo per 6 mėnesius nuo mokslų baigimo. Panaši išimtis taikoma baigusiems privalomąją karo tarnybą ir grįžusiems iš vaiko priežiūros atostogų.
Atkreipkite dėmesį: net jei neturite reikiamo stažo, už 2 pirmąsias dienas darbdavys vis tiek privalo mokėti. Tačiau „Sodra“ nuo trečios dienos tuomet nemokės.
Kokio dydžio išmoką gausite?
„Sodros“ mokama ligos išmoka sudaro 62,06 % kompensuojamojo uždarbio. Ji mokama tik už darbo dienas pagal kalendorių, esančias nedarbingumo laikotarpyje.
Išmokoms taikomos ribos, kurios keičiasi kas ketvirtį, nes priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio:
| Laikotarpis | Minimali mėnesio išmoka | Maksimali mėnesio išmoka |
|---|---|---|
| 2026 m. I ketv. | 281,19 Eur | 2 998,37 Eur |
| 2026 m. II ketv. | 292,64 Eur | 3 120,50 Eur |
| 2026 m. III ketv. | 295,98 Eur | 3 156,12 Eur |
| 2026 m. IV ketv. | 304,50 Eur | 3 246,98 Eur |
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praėjusį ketvirtį. 2026 m. IV ketvirčiui taikomas II ketvirčio VDU – 2 616 Eur, todėl KU riba – 5 232 Eur. Minimali išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 % VDU.
Slaugant sergantį šeimos narį ar prižiūrint vaiką, nuo 2026 m. spalio maksimali mėnesio ligos išmoka siekia 3 449,98 Eur.
Skaičiavimo pavyzdys
Darbuotojo kompensuojamasis uždarbis – 2 000 Eur, jis serga 10 darbo dienų, mėnesyje – 21 darbo diena.
- Už 2 pirmąsias dienas darbdavys moka bent 62,06 % vidutinio darbo užmokesčio: apie 2 000 × 62,06 % / 21 × 2 ≈ 118,21 Eur.
- Už likusias 8 dienas „Sodra“ moka: 2 000 × 62,06 % / 21 × 8 ≈ 472,84 Eur.
- Nuo „Sodros“ išmokos išskaičiuojama 15 % GPM ir 6 % PSD, t. y. apie 99,30 Eur. Į rankas – apie 373,54 Eur.
Tai supaprastintas pavyzdys – tikslią sumą parodo „Sodros“ ligos išmokos skaičiuoklė.
Kaip gauti ligos išmoką: žingsniai
- Kreipkitės į gydytoją. Jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Informuokite darbdavį (visus, jei dirbate keliose vietose). Darbdavys apskaičiuoja išmoką už 2 pirmąsias dienas ir pateikia „Sodrai“ NP-SD2 pranešimą.
- Pateikite prašymą „Sodrai“. Patogiausia – neterminuotą prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Tada kiekvieną kartą susirgus išmoka bus skiriama automatiškai.
- Laikykitės nedarbingumo taisyklių – nedirbkite, nekeliaukite, laikykitės gydytojo nurodymų.
Dėl ligos išmokos galima kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos.
Kada pervedami pinigai?
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo, o išmoka pervedama per 7 darbo dienas nuo sprendimo. Jei nedarbingumas trunka trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, išmoka mokama pasibaigus ligai. Ilgiau sergant mokama už kiekvieną praėjusį ne trumpesnį nei 14 dienų laikotarpį.
Kada išmoka nemokama arba nutraukiama?
„Sodra“ gali neskirti ar nutraukti ligos išmoką, jei nedarbingumo metu pažeidžiamos elgesio taisyklės:
- dirbate ar mokotės kontaktiniu būdu;
- keliaujate ar dalyvaujate renginiuose;
- nesilaikote gydytojo paskirto režimo ar neatvykstate į gydytojų konsultacinę komisiją;
- vartojate alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas.
Pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai, taip pat darbdavio sudaryta komisija.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Individualią veiklą vykdantys asmenys draudžiami ligos draudimu, jei moka VSD įmokas. Jiems svarbu laiku mokėti įmokas ir teikti SAV pranešimus, nes nuo to priklauso stažas. Už 2 pirmąsias nedarbingumo dienas išmoka nemokama. Verslo liudijimų turėtojai ligos draudimu nedraudžiami. Plačiau – „Sodros“ įmokos savarankiškai dirbantiems.
Kiek laiko mokama ligos išmoka?
Ligos ar traumos atveju išmoka mokama iki darbingumo atgavimo arba iki dalyvumo lygio nustatymo. Gaunantiems negalios pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus. Po atleidimo iš darbo susirgus – ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas.
Slauga ir vaiko priežiūra
Ligos išmoka mokama ne tik sergant patiems. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir slaugant sergantį šeimos narį ar prižiūrint sergantį vaiką. Tokiu atveju išmoką moka „Sodra“ nuo pirmos dienos, o darbdavys už pirmąsias dvi dienas nemoka. Didžiausia mėnesio išmoka slaugant ar prižiūrint vaiką 2026 m. IV ketvirtį – 3 449,98 Eur. Slaugos trukmė ir išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir ligos pobūdžio, todėl tikslias sąlygas verta pasitikrinti „Sodros“ svetainėje.
Kaip apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis?
Kompensuojamasis uždarbis – tai vidutinės jūsų draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos „Sodros“ įmokos. Jis apskaičiuojamas pagal pajamas, gautas per kelis mėnesius iki ligos pradžios. Todėl jei neseniai gavote didelį priedą arba, priešingai, kelis mėnesius uždirbote mažiau, išmoka gali skirtis nuo to, ko tikitės. Jei dirbate keliose darbovietėse, kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal visas draudžiamąsias pajamas.
Ką daryti, jei darbdavys nemoka už pirmas dvi dienas?
Darbdavys privalo mokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, sutampančias su darbo grafiku, net jei neturite „Sodros“ reikalaujamo stažo. Jei darbdavys nesumoka, pirmiausia raštu kreipkitės į jį. Neišsprendus klausimo, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją. Taip pat verta pasitikrinti „Mano Sodra“ paskyroje, ar darbdavys pateikė NP-SD2 pranešimą – be jo „Sodra“ negali apskaičiuoti išmokos nuo trečios dienos.
Patarimai, kaip išvengti vėlavimų
- Pateikite neterminuotą prašymą „Sodrai“ iš anksto, dar prieš susirgdami.
- Patikrinkite, ar „Sodroje“ nurodyta teisinga banko sąskaita.
- Jei gydytojas pratęsia nedarbingumą, informuokite darbdavį tą pačią dieną.
- Saugokite medicininius dokumentus, jei „Sodra“ paprašytų papildomos informacijos.
Taip pat skaitykite
Dažniausi klausimai
Ar darbdavys gali mokėti 100 % už pirmas dvi dienas?
Taip, darbdavys gali mokėti nuo 62,06 iki 100 % vidutinio darbo užmokesčio.
Ar ligos išmoka apmokestinama?
Taip, išskaičiuojama 15 % GPM ir 6 % PSD.
Ar gausiu išmoką, jei ką tik pradėjau dirbti?
Už 2 pirmąsias dienas – taip. Nuo trečios dienos – tik jei turite reikiamą stažą arba taikoma išimtis.
Ar reikia kaskart pildyti prašymą?
Ne, jei pateikėte neterminuotą prašymą „Sodrai“.
Informacija aktuali 2026 m. ir yra informacinio pobūdžio, ji nėra individuali mokesčių ar teisinė konsultacija. Prieš priimdami sprendimus pasitikrinkite VMI ir „Sodros“ svetainėse arba pasikonsultuokite su specialistu.


