Programuotojas

Atlyginimas pagal miestą

Programuotojas – tai specialistas, kuris kuria, testuoja ir prižiūri programinę įrangą: interneto svetaines, mobiliąsias programėles, vidines verslo sistemas, žaidimus ar debesijos paslaugas. Lietuvoje IT sektorius per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu sparčiausiai augančių, todėl programuotojų paklausa išlieka didelė, o jų atlyginimai – tarp didžiausių šalyje.

Šiame puslapyje rasite naujausius „Sodros“ duomenis apie tai, kiek vidutiniškai uždirba programuotojai Lietuvoje, kaip atlyginimas skiriasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kiek lieka į rankas sumokėjus mokesčius pagal 2026 m. tarifus ir kas daro didžiausią įtaką programuotojo pajamoms.

Programuotojo atlyginimas 2026 m.

„Sodros“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. spalis – 2026 m. rugsėjis) programuotojo vidutinės apdraustosios pajamos siekė 4 989 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Sumokėjus pajamų mokestį ir „Sodros“ įmokas, į rankas lieka maždaug 3 018,34 Eur. Tai maždaug 91 % daugiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, kuris 2026 m. II ketvirtį, „Sodros“ duomenimis, siekė 2 616 Eur neatskaičius mokesčių.

„Sodros“ duomenimis, šiai profesijų grupei („Programinės įrangos kūrėjai“) priskiriama apie 10 tūkst. apdraustųjų, todėl vidurkis apskaičiuotas iš didelio skaičiaus darbuotojų ir gerai atspindi bendrą rinkos lygį.

Palyginti su ankstesniais 12 mėnesių, vidutinės šios profesijos pajamos padidėjo 5,6 %. Naudojame metų vidurkį, o ne vieno mėnesio duomenis, nes atskirų mėnesių sumos svyruoja dėl atostoginių, metinių priedų ar sezoninio darbo. Toks vidurkis geriau parodo įprastą mėnesio atlyginimą.

Atlyginimų augimą Lietuvoje pastaraisiais metais skatina keli veiksniai: minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. 1 038 Eur padidėjo iki 1 153 Eur 2026 m. (+11,1 %), daugelyje sričių trūksta darbuotojų, o darbdaviai, konkuruodami dėl specialistų, kelia atlyginimus. Mažiau apmokamose profesijose MMA didinimas atlyginimus kelia tiesiogiai, o aukštos kvalifikacijos profesijose daugiau lemia paklausa ir konkurencija su užsienio darbdaviais. Vis dėlto realų pajamų augimą verta vertinti atsižvelgiant ir į kainų pokyčius.

Kuo užsiima programuotojas?

Pagrindinės šios profesijos atstovų darbo funkcijos:

• rašo ir tobulina programinį kodą pagal užsakovo ar produkto komandos poreikius;
• kuria ir palaiko duomenų bazes, sąsajas (API) ir integracijas su kitomis sistemomis;
• testuoja kodą, taiso klaidas ir rūpinasi sistemos saugumu;
• dalyvauja planavimo susitikimuose, vertina užduočių apimtį ir terminus;
• rašo techninę dokumentaciją ir peržiūri kolegų kodą (code review);
• nuolat mokosi naujų technologijų, nes priemonės ir kalbos keičiasi labai greitai.

Išsilavinimas ir reikalavimai

Daugelis programuotojų yra baigę informatikos, programų sistemų ar matematikos studijas universitetuose (VU, KTU, VILNIUS TECH ir kt.), tačiau formalus diplomas šioje srityje nėra privalomas. Nemažai specialistų į IT ateina per intensyvias programavimo akademijas, internetinius kursus ar savarankiškai mokydamiesi. Darbdaviams svarbiausia – praktiniai įgūdžiai, darbų portfelis (pvz., GitHub paskyra) ir gebėjimas spręsti užduotis techninio pokalbio metu. Beveik visose įmonėse būtina gera anglų kalba, nes dokumentacija, įrankiai ir dažnai ir kolegos yra tarptautiniai.

Atlyginimas pagal miestą

Didžiausias programuotojo vidutinis atlyginimas yra Vilniuje – apie 5 363 Eur neatskaičius mokesčių, toliau seka Kaune (5 196 Eur) ir Klaipėdoje (4 137 Eur). Skirtumą tarp didžiausio ir mažiausio vidurkio – 1 226 Eur – lemia darbdavių struktūra, darbo jėgos paklausa ir pragyvenimo kaina konkrečiame mieste.

Miestų duomenys apskaičiuoti kaip paskutinių keturių ketvirčių (2025 m. IV – 2026 m. III ketv.) vidurkis miestų savivaldybėse. Rajonų savivaldybėse ir mažesniuose miestuose atlyginimai paprastai būna mažesni, nors kai kurių profesijų, kurių darbuotojų regionuose trūksta, gali būti ir priešingai.

Kas lemia atlyginimą?

Vidurkis neparodo, kiek uždirbs konkretus žmogus. Svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso programuotojo pajamos:

• Patirtis ir lygis – pradedantieji (junior) uždirba gerokai mažiau nei vidurkis, o vyresnieji (senior) ir techniniai vadovai – gerokai daugiau. Būtent dėl to vidurkis neparodo, kiek gaus konkretus žmogus.
• Technologijos – paklausesnės ir retesnės technologijos (pvz., debesijos infrastruktūra, kibernetinis saugumas, duomenų inžinerija) paprastai apmokamos geriau.
• Įmonės tipas – tarptautinės produktų įmonės ir finansinių technologijų bendrovės dažnai moka daugiau nei vietinės paslaugų įmonės ar viešasis sektorius.
• Darbo forma – dalis programuotojų dirba pagal individualią veiklą ar per savo įmonę užsienio klientams – tokios pajamos Sodros darbuotojų statistikoje neatsispindi.
• Kalbos ir minkštieji įgūdžiai – anglų kalba, gebėjimas bendrauti su klientu ir vadovauti komandai leidžia pakilti į geriau apmokamas pareigas.

Kiek lieka į rankas: skaičiavimo pavyzdžiai

Žemiau – kiek į rankas gautų darbuotojas, kurio atlyginimas yra 25 % mažesnis už šios profesijos vidurkį, lygus vidurkiui ir 25 % didesnis. Skaičiuojama pagal 2026 m. tarifus darbuotojui, kuris nekaupia pensijai II pakopoje.

Kaip skaičiuojama: iš atlyginimo išskaičiuojamas 20 % gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 19,5 % „Sodros“ įmokos (12,52 % socialinio draudimo ir 6,98 % privalomojo sveikatos draudimo). GPM skaičiuojamas ne nuo viso atlyginimo, o atėmus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). 2026 m. NPD yra 747 Eur, kai atlyginimas neviršija MMA (1 153 Eur), o didesniam atlyginimui jis mažėja pagal formulę 747 − 0,49 × (atlyginimas − 1 153). Uždirbant daugiau nei 2 677,49 Eur per mėnesį NPD nebetaikomas.

Jei kaupiate pensijai II pakopoje, papildomai išskaičiuojama 3 % atlyginimo. Tada, esant vidutiniam 4 989 Eur atlyginimui, į rankas liktų apie 2 868,67 Eur. Savo atlyginimą galite tiksliai apskaičiuoti mūsų algos skaičiuoklėje.

Metinės pajamos ir progresiniai GPM tarifai

Nuo 2026 m. darbo pajamos per metus sumuojamos ir apmokestinamos progresyviai. Per metus vidutinis programuotojo atlyginimas sudaro apie 59 868 Eur. Tai mažiau nei 36 VDU riba (2026 m. – 83 237,40 Eur), todėl visoms darbo pajamoms taikomas 20 % GPM tarifas. 25 % tarifas taikomas tik metinių darbo pajamų daliai nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur, o 32 % – daliai, viršijančiai 138 729 Eur. Dirbantiems keliose darbovietėse ar gaunantiems dideles premijas verta atsiminti, kad galutinis GPM perskaičiuojamas teikiant metinę pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d. Plačiau apie tarifus – straipsnyje GPM 2026: tarifai ir NPD.

Darbuotojo teisės: minimali alga, viršvalandžiai ir naktinis darbas

Nepriklausomai nuo profesijos, visu etatu dirbančiam darbuotojui 2026 m. negali būti mokama mažiau nei minimali mėnesinė alga – 1 153 Eur neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis yra 7,05 Eur. Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio dydžio, o už darbą poilsio ir švenčių dienomis – ne mažiau kaip dvigubas užmokestis, jei šis laikas nekompensuojamas poilsiu. Šie priedai įskaičiuojami į „Sodros“ statistiką, todėl profesijose, kuriose daug pamaininio darbo, vidurkis būna didesnis nei bazinis atlyginimas.

Kaip pasitikrinti savo atlyginimą

Kiek darbdavys jums deklaravo pajamų ir sumokėjo įmokų, galite pasitikrinti prisijungę prie „Mano Sodra“ – ten matomos kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos. Jei sutartyje nurodyta suma nesutampa su deklaruota, verta pasiaiškinti su darbdaviu: nuo deklaruotų pajamų priklauso būsima pensija, ligos, motinystės ir nedarbo išmokos. Palyginę savo atlyginimą su šio puslapio duomenimis, įvertinkite ir savo patirtį, krūvį bei miestą – tik tada palyginimas bus tikslus.

Savarankiškas darbas ir mokesčiai

Programuotojai neretai dirba pagal individualią veiklą (IV) ar per mažąją bendriją. Nuo 2026 m. individualios veiklos pajamoms iki 42 500 Eur per metus taikomas GPM kreditas (efektyvus tarifas nuo 5 iki 20 %), o viršijus šią ribą – bendrieji GPM tarifai. Be to, savarankiškai dirbantys moka VSD ir PSD įmokas patys, todėl prieš renkantis IV verta palyginti, kiek lieka į rankas abiem atvejais. Programavimo paslaugoms verslo liudijimas paprastai netaikomas.

Karjeros galimybės

Įprastas kelias – nuo jaunesniojo programuotojo iki vyresniojo, vėliau galima rinktis techninę kryptį (architektas, vyriausiasis inžinierius) arba vadovavimą (komandos ar padalinio vadovas). Dalis programuotojų pereina į produkto valdymą, duomenų analitiką ar kibernetinį saugumą. Dažnas pasirinkimas – nuotolinis darbas užsienio įmonėms, kuris leidžia uždirbti daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

Apie duomenis

Duomenų šaltinis – VSDFV („Sodros“) atvirų duomenų portalas, rodiklis „Apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis vidutinės pajamos pagal profesiją“. Profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – 2512 „Programinės įrangos kūrėjai“. Pajamos nurodytos neatskaičius mokesčių (bruto).

Svarbu žinoti: tai visų šios profesijos apdraustųjų vidurkis, įskaitant dirbančius ne visu etatu, todėl visą darbo dieną dirbančiųjų atlyginimas dažnai būna didesnis. Į statistiką nepatenka pajamos iš individualios veiklos, verslo liudijimo, autorinių sutarčių, neapmokestinami dienpinigiai ir neoficialios pajamos. Duomenis atnaujiname, kai „Sodra“ paskelbia naujus mėnesių duomenis.

Dažniausi klausimai

Kiek uždirba pradedantis programuotojas?

Pradedančiųjų atlyginimai būna gerokai mažesni nei šios profesijos vidurkis, nes vidurkį kelia patyrę specialistai. Tiksli suma labai priklauso nuo technologijos, įmonės ir miesto.

Ar programuotojui reikia aukštojo mokslo?

Ne visada. Daug darbdavių vertina praktinius įgūdžius ir darbų pavyzdžius labiau nei diplomą, tačiau informatikos studijos suteikia tvirtą pagrindą ir palengvina karjeros pradžią.

Kodėl Klaipėdoje vidurkis mažesnis?

Vilniuje ir Kaune veikia daugiau tarptautinių IT įmonių ir paslaugų centrų, kurie moka daugiau, todėl ten vidurkis aukštesnis.

Kiek programuotojas uždirba į rankas?

Esant vidutiniam 4 989 Eur atlyginimui ant popieriaus, į rankas lieka apie 3 018,34 Eur (nekaupiant II pakopoje).

Informacija yra informacinio pobūdžio. Konkretaus darbuotojo atlyginimas priklauso nuo darbdavio, patirties ir darbo sąlygų.